Paprasčiausias būdas išsirinkti židinį
UAB Židinių meistrai
Vilniaus g. 14A, Grigiškės,
Vilniaus miesto sav.
Darbo laikas: I-IV 8.00-20.00, V iki 17.00
Tel.: +370 688 88695
info@zidiniumeistrai.lt
Kaminai
Paslaugos
Daugiau...
Kaminai
Rimas Jatkauskas
8 688 88695
Renkuosi kaminą
Kam reikalingas kaminas?
Nuvesti dūmus į lauką (arba, kūrenimo metu išskiriamas dujas pašalinti iš patalpos).
Kiekvienam kūrenamam įrenginiui, kuris naudoja tiek kietą, tiek suskystintą kurą yra reikalingas atskiras dūmų nuvedimo kanalas – kaminas.
Kaminas gali būti kelių angų (šachtų), tačiau kiekviena šildymo ar net vedinimo sistema turėtų turėti atskirą šachtą kamine. Tiesa, šiuolaikinės technologijos leidžia į vieną kanalą pajungti ir kelis šildymo elementus (žiūr. pav.). Toks pajungimo būdas reikalauja tam tikrų paskaičiavimų, todėl reikėtų būti atsargiems ir ši darbą patikėti tik profesionalams.
Prasta arba atgalinė trauka, pakitusi kamino spalva, sklindantis nemalonus 
kvapas, gaisrai, tai dažniausios priežastys neapgalvoto ir neatsakingo požiūrio į šį vieną iš pagrindinių namo įrenginių. Nuo teisingo vietos kaminui parinkimo, jo sumontavimo bei kokybiškų medžiagų priklauso kamino efektyvumas, ilgaamžiškumas, saugumas ir net namo dizainas.
Anksčiau privačiame name būdavo vienas kaminas ir to pakako. Dabartiniai namai apart šildymo katilo dažniausiai turi dar ir židinį arba alternatyvų šildymo įrenginį bei keletą ventiliacinių šachtų. Todėl šiuolaikinis privatus namas turi arba vieną didelį kaminą, suskirstytą į keletą atskirų kanalų, arba ir keletą atskirai stovinčių kaminų.
Projektuojant namo kaminą, idealiausias ir pigiausias variantas, kad tai būtų vienas, kombinuotas kaminas su keletu, vienas nuo kito atskirtų kanalų tiek ventiliacijai, tiek ir įvairiems šildymo prietaisams.
Katilinės kaminas ir židinio kaminas yra skirtingas funkcijas atliekantys kūrenami įrenginiai, kuriems reikalingi atskiri dūmų nuvedimo kanalai.
Židinių pajungimui naudojami du būdai. Paprastas – kada židinys prie kamino jungiasi per trišakį į už jo esantį atskirai sumontuotą kaminą. Prancūziškas – kada kaminas montuojamas virš židinio. Prancūziškas variantas patogus tuo, kad židinys jungiasi tiesiogiai į kaminą, be jokių posūkių. Toks kaminas neužima papildomos vietos, nereikalingos išvalymo angos, tad jis bus trumpesnis, vadinasi galima sutaupyti.
 |
Nuo to, kaip teisingai įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas jūsų kaminas priklauso jūsų šildymo sistemos efektingumas ir saugumas. |
Daugelis žmonių apie tai net nesusimąsto ir nekreipia dėmesio į kaminą, o juk tai labai svarbus inžinierinis namo įrenginys. Tai dar ir viena iš dažniausių gaisro priežasčių.
Per radiją, bei televiziją dažnai girdime: gaisro priežastis – netvarkingas dūmtraukis. Paanalizuokime kodėl taip nutinka? Jeigu kaminas neprižiūrimas, nevalomas, tai ilgainiui ant jo sienelių susikaupia storas suodžių sluoksnis, kuris bet kuriuo momentu gali užsidegti. Todėl mūrijant kaminą iš plytų būtina išlaikyti saugius atstumus lubų – grindų, lubų –stogo perdangose, nes šiose vietose dažniausiai ir atsiranda gaisro židinys užsidegus kaminui.
Lankydamasis senovinėse sodybose visada atkreipiu dėmesį į kūrenamą įrenginį ar kaminą (profesinė liga :) ). Saugumu gyventojai rūpinosi visada. Anksčiau mūrijant kaminus iš plytų lubų – grindų, perdangoje plytos būdavo „išleidžiamos“ per kelis laiptelius, taip perdangoje kamino plytų sienelė būdavo išstorinama iki 380 mm.
Mano tėvas dirbdamas krosnininku kaminus palėpėje tinkuodavo ir balindavo. Taip „apdirbtas“ kaminas išryškindavo visus įtrūkimus, tad užlipę „ant aukšto“ atsinešti skilandžio namo šeimininkai pastebėdavo kamine atsiradusius defektus ir juos skubiai šalindavo.
Mūrijant šiandieninius kaminus iš plytų, atsiradus įvairiom naujom termoizoliacinėm medžiagom atstumą tarp medinių konstrukcijų ir kamino krašto galima sumažinti.
Kamino saugumą ir ilgaamžiškumą labai padidina įdėklas į kaminą.
Šildymo įrangos salonuose galima surasti specialias antikorozines apsaugines priemones - suodžių sudeginimo katalizatorius, įvairius kaminų valiklius.
Liaudyje žmonės, kad kaminai „išsivalytų“ degindavo bulvių lupenas, arba specialiai tam pasiruošdavo drebulinių malkų. Kaminai būdavo valomi – eglės, ėglio šakomis.
Kaminai montuojami iš plytų, betono, metalo, keramikos ir netgi iš stiklo. Su kondensato nutekėjimu ir be jo. Visi kaminai turi savų privalumų ir minusų. Privalumai mūrinių yra tai, kad kamino įrengimą gali atlikti patyrę mūrininkai, nereikia ieškoti specialistų, galima sumūryti kaip sienų pertvarą, nesunku pritaikyti į bendrą namo interjerą. Metaliniai - lengvi, greitai montuojami, galima sumontuoti tiek namo viduje, tiek ir išorėje, nereikalingas pamatas. Keramikiniai – ilgaamžiški, nes nebijo kondensato, taip pat lengvai montuojami. Plačiau apie visus:
Dar ir dabar pasitaiko atvejų, kada nusipirkę seną sodybą naujieji sodybos šeimininkai kreipiasi į mūsų firmą perstatyti taip vadinamą „dūminę“ pirtelę. Dūminė vadinama todėl, kad tokia pirtelė išviso neturėjo jokio kamino, o tik skylę stoge (atsiųskite tokių pirtelių buvimo vietas adresu info@zidiniumeistrai.lt, gal kas norėtų jas pareklamuoti mūsų tinklalapyje, o gal kas net ir išsiperti?). Tokios pirtelės dažnai užsidegdavo todėl buvo statomos atokiau nuo namo. Vėliau dūmams nuvesti į lauką pradėta montuoti specialūs kanalai sienose arba gaminami specialūs vamzdžiai. Dar vėliau, atsiradus molinėms plytoms (ir net ir iki šių dienų) kaminai buvo statomi iš plytų.
Besivaikščiodami po senamiestį, arba net ir po „tarybiniais“ laikais pastatytų namų kvartalą atkreipkite dėmesį į kaminus. Jeigu namo langai pakeisti, sutvarkyti namų fasadai, tai kaminai dar yra ta vieta, kurios gyventojai nesusitaria sutvarkyti. Atvykus mūsų įmonės meistrams renovuoti tokį kaminą, dažnai baisu prie jo net prisiliesti, kad nesubyrėtų. Dvelkiantis prabanga užsakovo butas dažnai nuliūdina pamačius jo kamino būklę. Suirusį kaminą remontuoti dažniausiai neapsimoka. Geriausia jį perstatyti. Tai suprasdami gyventojai tempia iki paskutinio.
Mano manymu, kol nukritusi nuo tokio kamino plyta neatneš nelaimės, tol suirusių kaminų klausimas nebus sprendžiamas aukštesniu lygiu. Vėliau bus kuriamos komisijos, atsiras kaminų saugumo klausimus reglamentuojančios institucijos ir t.t. Čia Lietuva, čia lietūs lyja...
Plytinio kamino sienelės turi būti mūrijamos tik iš pilnavidurių kokybiškų plytų ir jų sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120mm. Keletą kaminų teko rekonstruoti jau šviežiai pastatytuose namuose Vilniuje, už BRC. Kaminai pastatyti iš Rokų keramikoje pagamintų blokelių (neturiu nieko prieš Rokų keramikos produkciją) kurie netinkami kaminų statybai. Jų sienelių storis tesiekia 25 - 30 mm. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma priduoti namus su tokiais kaminais??? Turbūt turi reikiamų žmonių, reikiamose institucijose :(.
Plytų mūrijimui naudojamas molio (iki stogo) arba cementinio skiedinio mišinys. Mūrijant kaminą kalkių – smėlio skiediniu pridedant į jį cemento, viršutinė (virš stogo konstrukcijų iškylanti kamino dalis) turi būti mūrijama su cementu pastiprintu skiediniu.
Tarp plytų siūlės turėtų būti ne didesnės, kaip 10mm. Neleistinos nesandarios arba tuščios siūlės kamino mūrijame. Ypač svarbus švarus vidinio kamino sienelių sumūrijimas.
Plytinio kamino (5 plytų) minimali šachtos anga turi būti 140x270mm (su siūlėm). Planuojant įsirengti atviro tipo židinį, židinį su pakeliamo stiklo mechanizmu, ar su didesnio galingumo ugniakuru , rekomenduojama vidinė dūmtraukio anga turėtų būti 270x270mm (su siūlėm).
Plytinio kamino viršutinę eilę reikėtų apsaugoti nuo nepageidaujamų atmosferos veiksnių, t.y. apskardinti.
Prieš mūrijant kaminą, būtina gerai pasidomėti dūmtraukių įrengimo informacija. Gal būt surasite kaimyną, kuris „pigiai“ pastatys kaminą, tačiau ar jis galės jums suteikti garantijas, ar išlaikys saugius reikalavimas perdengimuose? Ar prisiims atsakomybę?
Mūrijant plytinius kaminus, kaminų angos būna standartinės 140x140mm, 140x270mm, 270x270mm ir pan. Norint pajungti mažiausią židinio ugniakurą reikalinga anga kamine d/150mm (apvalus), didžiausiam d/300mm. Kuo didesnis kamino angos skerspjūvis, tuo sunkiau įkurti kūrenamą įrenginį. Esant galimybei, kamine reikėtų palikti pelenų išvalymo dureles. Ilgai neeksploatuotas kūrenamas įrenginys įsikurs lengviau, šioje vietoje uždegus skiautę laikraščio ir taip panaikinus oro kamštį kamine, bei šiek tiek įšildžius kaminą.
Kamino angos skerspjūvis turi atitikti kūrenamo įrenginio dujų išėjimo angos diametrą. Priešingu atveju, kūrenamas įrenginys dirbs neekonomiškai. Klaidingai yra manoma, kad geriau jungti pvz. krosnelę prie didesnio diametro dūmtraukio. Tokiu atveju, jūsų kūrenamas įrenginys dirbs nepakankamai efektyviai, kadangi dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelių įšilimui.
Kaminai virš degių stogo dangų (bituminis, nendrinis, šiaudinis, skiedrinis) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais. Kibirkščių gaudiklio sietelis gaminamas iš plieninio tinklelio, kurio klėtelės 5x5 mm.
Ir šiandien, plytiniai kaminai yra vieni iš pigiausių, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir daugeliui iš šiandieninių šildymo įrengimų, tokie kaminai netinka. Šildymo įranga greitai tobulėjo. Pradėta gaminti įvairioms kuro rūšims kūrenti pritaikyti katilai. Be to „žalieji“ taip pat nesnaudė, tad reikėjo galvoti, kaip sumažinti į aplinką išmetamų dujų kiekį ir todėl atsirado būtinybė sukurti naujas kaminų sistemas ir taip pritaikyti esamus kaminus. Juos reikėjo padaryti ilgaamžiškus, išlaikančius aukštas temperatūras, atsparius rūgščiai, karščiui ir kondensatui , taip pat atitikti gaisrininkų keliamus reikalavimus . Todėl atsirado NP (nerūdijančio plieno) skardos įdėklai į kaminus.
Šiuolaikinės kaminų sistemos daug pažangesnės, lyginant su ankstesnių laikų plytiniais kaminais. Savo universalumo, lengvo montavimo ir greito surinkimo dėka šiai dienai Lietuvoje vieni iš populiariausių kaminų - plieniniai kaminai.
Eksploatuojant kūrenamą įrenginį dėl temperatūrų skirtumo dažnai ant vidinių kamino sienelių atsiranda kondensatas. Todėl aukšto naudingumo katilams, dažniausiai dirbantiems dujų generacijos principu, reikalingas kondensato surinkėjas. Kondensato kiekį kamine galima sumažinti, arba visiškai jo išvengti teisingai apskaičiavus išmetamų dujų (dūmų) temperatūrą ir rasos tašką. Rasos taškas, tai temperatūra, iki kurios atvėsta išmetamos dujos ir prie kurios vandens garai virsta lašais. Rasos taško parametrai skiriasi nuo CO2 kiekio skirtingose kuro rūšyse.
Plytiniuose kaminuose drėgmė susigeria į kamino sieneles – plytas. Ilgainiui kamino sieneles persisunkia ir derva „išlipa“ net į išorę, kamine atsiranda įtrūkimai, toks (kiaurai persisunkęs) kaminas pradeda skleisti nemalonų kvapą. Norint išvengti tokių padarinių, reikalingas įdėklas į kaminą.
Įdėklai į kaminus montuojami jau esamuose kaminuose. Ant jų lygių sienelių neužsilaiko suodžiai, pagerėja trauka.
Įdėklai į kaminus (žiūr. pav.) gali būti stačiakampiai, apvalūs, arba ovalūs.
Kaminai, pagaminti iš tam nepritaikytų medžiagų per keletą metų visiškai susidėvi. Liaudies meistrai suradę storą metalinį vamzdį klaidingai mano, jog tai tas pats, kas NP įdėklas. NP įdėklas, nors jis ir plonesnis, tačiau pagamintas iš nerūdijančio plieno skardos ir legiruotas rūgščiai ir karščiui atsparia medžiaga, todėl tarnaus ilgiau už paprastą, nors ir storesnį metalinį vamzdį.
Ar kaminas ta vieta, kur galima taupyti? Kaip sakoma esame ne tokie turtingi, kad rinktumėmės pigų daiktą. Katilą, krosnį, krosnelę, židinį galite pasikeisti bet kada, tačiau apie kamino tinkamą įrengimą būtina pagalvoti jau dabar.
Įdėklas į kaminą kaista per 1 – 2 min, kai tuo tarpu plytinio kamino sienelės įšyla per 40 min.
Dažnai klientai pas mane klausia: ar tikrai reikalingas įdėklas į kaminą? Taip, netgi su savimi vežiojuosi gaisrininkų išduotus raštus gyventojams dėl dūmtraukio eksploatacijos. Nenorėdamas kartotis siūlau pasiskaityti informaciją mūsų svetainės D.U.K. skiltį Apie kaminus ir trauką http://www.zidiniumeistrai.lt/duk.php?cat=3.
Įdėklai į kaminus netinkami montuoti lauko sąlygomis. Jų plonos sienelės greitai įkaisdamos, taip pat greitai ir atvėsta. Todėl buvo sugalvoti apšiltinti įdėklai – pristatomi apšiltinti kaminai.
 |
Taigi baigėsi plytinių kaminų monopolis ir rinkoje atsirado pristatomi, montuojami lengvų konstrukcijų kaminai. Kitaip jie dar vadinami šiltinti kaminai, vilkti įdėklai, dvigubi, trijų sluoksnių ir pan. |
Vidinis šiltinto kamino įdėklas
Pristatomo apšiltinto dūmtraukio vidinis vamzdis , kaip ir įdėklas į kaminą gaminamas iš nerūdijančio plieno skardos (NP), legiruotos rūgščiai ir karščiui atsparia medžiaga, dažniausiai molibdenu. Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, skarda turi būti ne plonesnė kaip 0,6 mm storio.
Šiltinto kamino vidinis įdėklas nesiskiria nuo paprasto įdėklo į kaminą, nebent tuo, kad jis nėra ovalus ar stačiakampis.
NP (nerūdijančio plieno) skarda
NP skarda – tai chromo turintis plieno lydinys. Būtent chromo kiekis suteikia šiai skardai tvirtumą, apsaugą nuo korozijos, suteikia blizgesį.
NP įdėklo sienelės padengiamos chromo oksidų plėvele, kur apsaugo jį net ir pažeidus.
Mažiausią chromo kiekį turinti NP skarda (11%) vadinama maistine. Iš jos gaminami stalo įrankiai, buitinės technikos, virtuvės, vonios įranga, dekoratyvūs dirbiniai. Tai NP skarda AISI 430, AISI 409, AISI 410.
Be chromo, nerūdijančio plieno skardos sudėtyje yra nikelis, molibdenas ir titanas. Nikelis lydiniui suteikia plastiškumą, jo turi būti ne mažiau 8 %. Chromo kiekis – 17 %.
Nuolatinai eksplotuojant kūrenamą įrenginį aukštesnėje kaip +4500C temperatūroje (iki +8500C) NP skarda praranda savo antikorozines savybes. Ant jos lygių sienelių kristalizuojasi chromo karbidų nuosėdos, todėl vertėtų pasirinkti NP gaminį, pagamintą iš AISI 304, AISI 321 skardos.
Molibdenas ir titanas pailgina NP skardos ilgaamžiškumą.
Perkant pigesnį “garaže” pagamintą NP įdėklą reikalaukite dokumentų, įrodančių jog įdėklas pagamintas iš xromonikelmolibdeninės skardos AISI 316. Tai plačiausiai naudojama skarda kaminų gamybai. Ji nebijo korozijos, kondensato, aukštų temperatūrų.
Padidinus chromo kiekį iki 25 %, bei nikelio iki 20 % gauname gaminį, kurio kodas AISI 309.
Skardų kodai:
AISI 304L/BA – veidrodinė
AISI 304L/2B – matinė veidrodinė - 2%
AISI 316L/BA – veidrodine +14%
AISI 316L/2B – matinė veidrodinė +12%
AISI 309S (8mm)/2B – matinė veidrodinė +170%
Kiek vargo, nepatogumų, ribotų galimybių bus ateityje, netinkamai numačius kaminui vietą statomam name. Kada reikės rinktis ne židinį, bet taikytis prie esamo kamino.
Išorinis šiltinto kamino sluoksnis gali būti gaminamas iš tos pačios nerūdijančio plieno skardos, vario skardos, aliuminio, cinkuotos arba spalvotos kaip pvz. „Ranilla“ skardos. Trumpai apie visus:
Išorinis šiltinto kamino sluoksnis iš nerūdijančio plieno skardos (NP/NP)
Tai vienas iš populiariausių arba plačiausiai naudojamų šiltintų kaminų. NP/NP – nerūdijantis plienas vidus ir išorė + termoizoliacinis sluoksnis viduje. Išorinis sluoksnis dar gali būti kada skarda:
* veidrodinė, dar kitaip vadinama - maistinė;
* matinė nerūdijančio plieno skarda (be blizgesio);
* šiaušta nerūdijančio plieno skarda.
Išorinis šiltinto kamino sluoksnis iš vario, žalvario, aliuminio skardos.
Labai reti užsakymai, o be to brangus malonumas :).
Išorinis šiltinto kamino sluoksnis iš spalvotos skardos (NP/RR)
NP/RR vidus - nerūdijantis plienas, termoizoliacija, išorė -spalvota skarda. Tokie kaminai montuojami atsižvelgiant į esamą stogo dangą. Pagal stogo dangos spalvos kodą pagaminamas dūmtraukis, kurio išorinis sluoksnis toks pats kaip ir jūsų esama stogo danga.
Išorinis šiltinto kamino sluoksnis iš cinkuotos skardos (NP/ZN)
Kainos atžvilgiu, tai pigiausias iš šiltintų kaminų. Tokie kaminai (NP/ZN – nerūdijantis plienas viduje, termoizoliacija, išorė – cinkuota skarda) montuojami tada, kai pastato viduj kaminas apsidailina, o virš stogo apsiskardina profiliuota skarda. Galimas taupymo būdas gaminti kombinuotą kaminą. Pvz. keletą metrų iki stogo konstrukcijos montuoti šiltintą kaminą (NP/ZN) su cinkuotos skardos išoriniu sluoksniu, kuris vėliau „apsidirbs“, o virš stogo sumontuoti šiltintą kaminą su nerūdijančio plieno (NP/NP) arba spalvotos skardos (NP/RR) išoriniu sluoksniu.
Kada šiltintas kaminas virš stogo konstrukcijų „išlenda“ daugiau kaip 1,8m, jam reikalingas tvirtinimas. Kamino tvirtinimo galimi keli variantai. Vienas jų - plieniniais lynais, (panašiai kaip TV antena) naudojant trigubą apkabą (žiūr.pav.).
a) vidinis apšiltinto dūmtraukio diametras
b) išorinis šiltinto dūmtraukio matmuo
c) valcų (sujungimų) dydis
d) termoizoliacinis sluoksnis
h) kamino dalies aukštis (segmentas)
Pristatomo – apšiltinto dūmtraukio, kaip ir įdėklo į kaminą montavimas prasideda nuo „apačios“.
Tarp vidinių įdėklo segmentų (įdėklai montuojasi segmentais po 1 m (h) jungiant aukščiau esantį įdėklo vamzdį vidun į žemiau esantį įdėklo vamzdį (kaip tėvelis ir mamytė:)) pagal kondensatą.
Išoriniai šiltinto kamino vamzdžiai montuojasi atvirkščiai. Tuo apsaugodami termoizoliacinį sluoksnį nuo nepageidaujamų atmosferinių veiksnių.
Dūmtraukio segmentai, tiek išoriniai, tiek ir vidiniai tarpusavyje turi susijungti vienas į kitą ne mažiau kaip po 50mm(c). Dūmtraukio segmentų galai turi turėti iškilimus viename gale, ir įdubimus – kitame, kad jungiant tarpusavyje susijungtų ir užsifiksuotų. Tokiu būdų sujungti dūmtraukio segmentai net ir „nudegus“ kniedėms sėkmingai laikysis kamine.
Šiltinti kaminai gali būti pačių įvairiausių diametrų (b), pradedant nuo d100mm vidinio įdėklo diametru (a).
Šiltinto kamino termoizoliacinis sluoksnis (d) gali būti 20, 25, 30 arba 50 mm.
Medinių konstrukcijų perdengimuose termoizoliacinis sluoksnis yra dvigubinamas arba net ir trigubinamas.
Nors ir kaip nepatartina, tačiau tautiečiai vis vien bando daryti arba daro kaminus, vėliau juos reikia perdarinėt. Apie klaidas, kurių turėtumėte vengti:
Iš pigumo nuogam įdėklui apšiltinti naudoja pigią, karščiui nepritaikytą akmens vatą.
Termoizoliacinę medžiagą siūlyčiau įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, arba pas gamintojo atstovus, nes tik jie galės jums suteikti profesionalią informaciją. Buvo atvejis, kada vieno didžiojo prekybos centro jaunasis konsultantas (grybas - pasak kliento:)) iš nepatirties ir nežinojimo pardavė klientui tam nepritaikytą produktą. Teisybės surasti nepavyko, nes minėtasis konsultantas padarė karjerą, o klientas iš naujo pirko medžiagas :(.
Kad vata nesukristų, ji turi būti armuota galvanizuotu tinkleliu , taip pat atlaikyti aukštas temperatūras (ne mažiau 1000*C). Izoliuojant įdėklą (vamzdį), kurio aukštis daugiau nei 4m, kad vata nepasislinktų vertikalia kryptimi, privaloma montuoti izoliacinę medžiagą palaikančius žiedus (žiūr. pav.).
25 mm termoizoliacinis sluoksnis sumažina temperatūros koeficientą 0,25.
50 mm - ~ 0,14
100 mm - ~ 0,08.
Dar vis yra „garažinių“ meistrų, kurie įdėklus gamina, kaip kad vertikalius lietaus nutekėjimo vamzdžius, o izoliuojant įdėklą nenaudoja izoliacinę medžiagą palaikančių žiedų. Atkreipkite dėmesį, kad dažnai pristatomi apšiltinti kaminai žiūrint į juos iš šalies kai kuriose vietose yra pakeitę spalvą – parudę. Vadinasi ties ta vieta izoliacinė medžiaga yra sukritusi :(.
Įdėklo segmentų sujungimui negali būti naudojamos pigiausios kniedės. Pigios kniedės nusimuša valant kamino įdėklą. Čia ne ta vieta, kur galima sutaupyti. Pasidomėkite, ar kniedės yra skirtos kniedinti nerūdijančio plieno skardai, ar jos yra rimtų žinomų firmų, ar pakankamas jų storis bei kiekis kamino segmentų sujungimui nes ant jų laikosi visas tiek įdėklas, tiek ir šiltintas kaminas. Teko iš naujo montuoti kaminą, nes įdėklo vamzdžiai buvo sukniedinti aliuminėm kniedėm. Jau po sezono visas įdėklas susmuko.
Dėl tvirtumo, kamino segmentų sujungimo vietas galima papildomai tvirtinti išorinėm apkabom.
Segmentų hermetizavimui galima naudoti karščiui atsparų hermetiką (darbinė temperatūra ne mažiau +1000*C). Šis hermetikas hermetizuoja siūles ir plyšius esant labai aukštai temperatūrai. Rekomenduojama naudoti šildymo sistemoms, siūlių ir plyšių hermetizacijai krosnyse, katilinėse. Idealiai tinka metalui, plytoms, betonui, kokliams.
Turime įdėklą ar šiltintą dūmtraukį. Reikia jį prijungti prie mūsų norimo kūrenti įrenginio. Tam mums bus reikalingos komplektuojančios detalės.
|
Trišakis |
||
 |
Šiltinti trišakiai gaminami įvairių laipsnių kampu. Dažniausiai naudojami 90, 85, 45 laipsnių kampo trišakiai. a) vidinis diametras b) išorinis diametras h) aukštis |
 |
|
Alkūnė |
||
 |
Alkūnės , skirtingai nei trišakiai gaminamos 15, 30, 45, 85, 90 laipsnių. Taip pat galima užsisakyti ir norimo „kampo“ alkūnę. a) vidinis diametras b) išorinis diametras |
 |
|
Lubų – grindų sandarinimo detalė |
||
|
Tiek lubų, tiek ir grindų sandarinimo detalės vidinis (iškirptasis) diametras turi sutapti su išoriniu šiltinto dūmtraukio diametru. Per perdangas šiltintas dūmtraukis papildomai izoliuojamas. Jeigu tai medinės perdangos, izoliuojamsis sluoksnis turi būti izoliuotas laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Lubų – grindų sandarinimo detalės išorinė forma gali būti apvali arba stačiakampė. Ji gali būti vientisa, t.y. skardos lakštas su išpjauta skyle, arba pagaminta iš dviejų skardos lakšto dalių, su pusmėnulio formos išpjovom. Šią detalę galima gaminti iš bet kokios skardos. Šią detalę galima sėkmingai naudoti ir kamino išvedimui per sieną (žiūr. pav. kairėje pusėje). Perdangoje dar specialiai gali būti gaminama didesnio diametro cilindro formos detalė termoizoliaciniam sluoksniui (žiūr. pav). Pastaba. Griežtai draudžiamas sujungti dūmtraukio segmentus lubų - grindų, stogo perdangose. Jeigu taip nutiktų, kad sujungimas montuojant 1m kamino segmentus sutaptų su perdanga, tokiu atveju montuojant reikėtų panaudoti 0,5 arba 0,3m ilgio kamino dalį. |
  |
|
Tvirtinimo kronšteinai |
||
 |
Tvirtinimo kronšteinai gali būti įvairių dydžių ir formų. Jie kartu su apkabom „laiko“ apšiltintą dūmtraukį. Kronšteinai montuojasi kas du metrai. Priklausomai nuo pristatomo kamino svorio, atstumo nuo sienos, kronšteino tvirtumo, jie gali būti montuojami ir mažesniu (didesniu) nei 2m atstumu vienas nuo kito. |  |
|
Stogo sandarinimo detalė |
||
 |
Ši detalė reikalinga tada, kai šiltintas kaminas „išvedamas“ stoge. Stogo sandarinimo detalės viršutinė dalis turi pasikišti po esama stogo danga apie 100 - 150mm (tai priklauso nuo stogo lėkštumo), o apatinė tiek pat „užsileisti“ ant esamos stogo dangos. Jeigu stogas lėkščias ir nenaudojamos jokios hermetizuojančios medžiagos, šis matmuo didinamas, kad nepripustytų ar nepatektų lietus. Šią vietą reikia ypatingai kruopščiai sumontuoti. Stogo sandarinimo detalę, kaip ir šiltinto kamino išorinį sluoksnį galima gaminti iš įvairių skardos rūšių. Esant galimybei, geriausia, kada šiltintas dūmtraukis išvedamas šalia namo kraigo (žiūr. nuotrauką). |
 |
|
Stogelis kaminui |
||
  |
Stogelis kaminui būtinai gaminamas tik iš NP (nerūdijančio plieno) skardos, nors pats šiltintas kaminas būtų pagamintas iš spalvotos, ar cinkuotos skardos. Labai pasiteisino „T“ formos stogeliai „Turbo“. Tokie stogeliai (žiūr. pav.) naudojami, kada kaminas montuojasi tiesiai virš židinio. Naudojamas taip vadinamas prancūziškas pajungimo būdas. Kiek vargo, nepatogumų, ribotų galimybių bus ateityje, netinkamai numačius kaminui vietą statomam name. Kada reikės rinktis ne židinį, bet taikytis prie esamo kamino. |
  |
Keramikiniai kaminai
„Schiedel“ kaminų sistemos yra vienos iš moderniausių kaminų sistemų Europoje, aukščiausio lygio 
funkcionalumo ir saugumo garantas pašalinant išmetamąsias dujas. Gamintojas suteikia savo produkcijai 30 metų garantiją (kokiam dar kitam produktui galėtumėte gauti tokią garantiją?). 
Pavadinimas „Schiedel" - tai naujos kaminų sistemų generacijos sinonimas. Svarbiausia įmonės veiklos sritis yra kaminų sistemų gamyba individualių ir daugiabučių namų statyboms. Įmonės „Schiedel" devizas - „Saugus kaminas-saugūs namai". Ypatinga kamino ir ventiliacijos sistemos savybė, kaip statybos elemento, sudaro glaudų ryšį tarp produkto, kokybės ir saugumo. Kaminų sistemų gamybos sferoj įmonė atitinka tarptautinius ISO 9001 reikalavimus.
„Schiedel” kaminai atitinka visus šiuolaikinių kaminų reikalavimus: greitai sudaro puikią trauką, yra atsparūs rūgštims, šarmams ir aukštos temperatūros poveikiui, atlaiko 60 minučių suodžių gaisrą kamine. Universalūs- pritaikyti įvairaus tipo kurui (dujoms, skystam, kietam kurui). Užtikrina gerą trauką esant žemoms ir aukštoms išmetamųjų dujų temperatūroms.
** Pateikiame SCHIEDEL MONTAVIMO INSTRUKCIJĄ. **
1. Statika
* karštos išmetamosios dujos įkaitina sistemą
* atsiranda terminės įtampos
* plytiniame kamine dėl temperatūrų skirtumų išorėje ir viduje atsiranda įtrūkimai
2. Taupymas
* tradicinis plytinis kaminas: plyta ant plytos
* sistema „Schiedel": gamykliniai elementai pritaikyti tarpusavyje dydžiu ir diametru
* Pinigų ir laiko taupymas
3. Atsparumas
* drėgmė ir rūgštys, esančios išmetamosiose dujose, suardo plytinio kamino siūles
* ir kamino medžiagas
4. Plėtimasis
* vidinis vamzdis, veikiamas karščio, tolygiai plečiasi ir vertikaliai, ir horizontaliai
* keramzitinis blokelis užtikrina statinį patvarumą
* keramzitinis blokelis yra izoliuotas nuo karšto vidinio vamzdžio ir apsaugotas nuo aukštos temperatūros poveikio
* kas 10 m kaminas išsiplečia iki 3 cm
5. Aerodinamika
* tikslus gamyklinių elementų dydžių atitikimas sudaro palankias sąlygas išmetamųjų dujų judėjimo srautui
* apvali vidinio vamzdžio forma užtikrina greitą ir nepriekaištingą išmetamųjų dujų pašalinimą
* kvadratinio kamino kampai yra neefektyvūs
* šamotinio vamzdžio vidus yra lygus
* todėl nešvarumai kaupiasi žymiai mažiau
* skerspjūvis yra apvalus, o ne kvadratinis
* lengviau išvalyti kaminą
7. Keramika
* vamzdis gaminamas iš aukštos rūšies šamotinės keramikos su nestora sienele
* dėka ko vamzdis greita įkaista, sudarydamas puikią trauką
* nepaisant to vamzdis nebijo temperatūrų šuolių ir patvarus mechaniniam poveikiui (trinčiai)
8. Atsparumas
* mažesnis, stabilesnis ir lengvesnis už plytinį kaminą
* neleidžia išplisti ugniai netgi degant suodžiams
* degant suodžiams temperatūra pakyla iki 1000°C, prie kurios tradicinis plytinis kaminas sugriūna
* kaminų sistemos „Schiedel” bandomas 1200°C temperatūroje
9. Išdėstymas
* sistemos nekontaktuoja su statinio konstrukcijom
* kaminų sistemos „Schiedel” gali būti statomos ten, kur jums patogiau
* kaminų sistemos „Schiedel” užima mažiau vietos už plytinius kaminus
10. Ilgaamžiškumas
„Schiedel” kaminai 
galimi įvairių išmatavimų ir modifikacijų. „Schiedel” kaminų keraminiai įdėklai gaminami šių diametrų: 120, 140, 160, 180, 200, 250 ir 300mm . Pagal spec. užsakymą, gaminami su 600mm vidinio diametro įdėklais montuojami „Schiedel” kaminai.
„Schiedel” gamina ir ventiliacinius kaminus (šachtas). Ventiliaciniai kanalai gali būti vienos arba kelių šachtų. Esant didesniam ventiliacijos kanalų kiekiui, „Schiedel” ventiliaciniai kaminai nesunkiai jungiasi tarpusavyje. „Schiedel” blokelio aukštis 330 mm, ventiliacinių šachtų sienelių storis 40 mm.
Ventiliacija name yra labai svarbus dalykas. Pavyzdžiui pakeitus senus medinius langus į naujus ir sandarius, pradeda rasoti stiklai ir kiti šaltesni paviršiai nes patalpoje sumažėja oro cirkuliacija. Tokiu atveju drėgnas oras nejuda ir nesant arba esant nepakankamai ventiliacijai kondensatas gali susidaryti net prie +9,50C ir 50% santykinės oro drėgmės. Kondensatas gula ant visų šaltų paviršių - stiklo konstrukcijų, baldų, sienų. Kuo santykinė drėgmė didesnė, tuo kondensato daugiau. Ilgainiui sudrėksta sienos, lubos, ant jų atsiranda pelėsis. Jeigu namo konstrukcijų įrengimui panaudotos gipso kartono plokštės, nuo drėgmės prarandamas tokių konstrukcijų tvirtumas, gali atsirasti pelėsis ir grybelis.
Kondensatas ypač nepageidaujamas alergiškiems bei sergantiems kvėpavimo takų ligomis žmonėms.
„Schiedel” kaminai turi visus ES reikalaujamus priešgaisrinius sertifikatus; Berlyno bei Varšuvos statybos institutų sertifikatą, Lietuvos priešgaisrinės saugos sertifikatą. Keraminis vamzdis paženklintas CE ženklu pagal EN–1457 normą.
„Schiedel” kamino sudėtinės dalys:
1) NP (nerūdijančio plieno) skardos uždaromasis antgalis
2) apdaila
3) keramikiniai (šamotiniai) „Schiedel” kamino įdėklai
4) keramzitinis blokelis (aukštis (h) - 330 mm)
5) (žiūr. kairiau) mineralinės vatos izoliacinis sluoksnis
6) trišakis. Trišakis gali būti 90 arba 45 laipsnių
7) mineralinė vata. Ties trišakiu būtinai, dėl „vaikščiojimo“.
8) valymo durelės
9) kondensato surinkėjas
10) ventiliacinės grotelės
„Schiedel” kaminai yra tinkami išmetamųjų dujų temperatūroms nuo 80 C iki 500 C. Gamintojas siūlo plačią kaminų įdėklų diametrų įvairovę: nuo 120 iki 600mm. Savo konstrukcijos dėka kaminas užima mažai ploto, taip galima padidinti namo gyvenamąjį plotą.
Kaminą galima montuoti namo viduje arba išorėje. Išorinius keramzitinius blokus galima tinkuoti arba pritaikyti bet kokią kitą apdailą.
SMULKI CHARAKTERISTIKA
• Kondensato indas
• Išvalymo durelės ir šablonas
• Ventiliacinės grotelės
• Mineralinės vatos plokštė
• Rūgštims atsparus glaistas
• Peilis mineralinei vatai
• Šablonas mūrijimui
• Montavimo instrukcija
• Kamino viršutinis antgalis (konusas)
• Išcentravimo žiedas
• 33 cm keraminis vamzdis
• Laikikliai mineralinei vatai
Kamino rūšis
Skersmuo cm
Išoriniai matmenys
Pilna masė kg/m bėginis
12
32x32
70
14
32x32
72
16
32x32
73
18
36x36
82
20
36x36
84
25
48x48
164
14+W
46x32
99
16+W
46x32
100
18+W
50x36
115
20+W
50x36
118
25+W
62x48
220
2x14
59x32
126
2x16
59x32
129
18+14
64x36
150
18+16
64x36
151
20+14
64x36
153
20+16
64x36
154
| SCHIEDEL ventiliacijos sistema | Kanalų kiekis | Kanalų pjūvis cm | Išoriniai matmenys cm | Svoris 1 m bėginis/kg |
 |
2 | 2x10/16 | 32/24 | 61 |
 |
1 | 1x12/17 | 20/25 | 40 |
| 2 | 2x12/17 | 36/25 | 67 | |
| 3 | 3x12/17 | 52/25 | 94 | |
| 4 | 4x12/17 | 68/25 | 120 | |
 |
1 | 1x17/12 | 25/20 | 40 |
| 2 | 2x17/12 | 46/20 | 71 | |
| 3 | 3x17/12 | 67/20 | 100 | |
| 4 | 4x17/12 | 88/20 | 128 | |
Išorinius keramzitinius blokelius rekomenduojame jungti specialiu „Schiedel“ skiediniu. Šis skiedinys yra specialus sausas mišinys su izoliaciniais ir hidrofobiniais priedais, pagamintas naudojant naujas technologijas.
Keraminiai vamzdžiai yra jungiami specialiais karščiui ir rūgštims atspariais „Schiedel“ klijais (glaistu), kurie yra kiekvieno „Schiedel“ kamino standartinėje komplektacijoje.
„Schiedel“ kaminą galima sumūryti per 1-2 darbo dienas. Kadangi kamino konstrukcijos yra lengvos, nereikia laukti, kol sutvirtės ir pilnai išdžius apatinių plytų (blokelių) siūlės – skiedinys nebus išstumtas.
„Schiedel“ Rondo Plus 8 metrų kaminas (140 mm įdėklas) sveria 576 kg. Tradicinis plytų 8 metrų kaminas su nerūdijančio plieno įdėklu (140 mm) sveria apie 1700kg.
„Schiedel“ kaminą rekomenduočiau rinktis besistatantiems medinius, karkasinius namus, kur ypatingai svarbus saugumas, vietos taupymas, greitas montavimas, bei ilgalaikės garantijos.
SCHIEDEL ventiliacijos trumpa charakteristika:
Universalūs blokeliai, itin tinkantys visų gravitacinių ventiliacinių sistemų statybai. Turi Varšuvos statybos instituto leidimą naudoti statybose.
Ypatingos savybės
- aukšta garso izoliacija;
- atsparumas ugniai 60 min.
Gyvenimas nestovi vietoje. Stikliniai jau netik naujieji mūsų namų fasadai, bet ir kaminai. Stiklinių kaminų privalumas yra tai, kad jie visiškai nebijo korozijos, į juos neįsigeria drėgmė. Jie labai brangūs, brangūs jų montavimo kaštai. Lietuvoje man neteko matyti ar bent girdėti, kad kas nors turėtų tokį kaminą. Gal kas tokį turite? Parašykite (info@zidiniumeistrai.lt)
 |
Tai kategoriškai draudžiama medžiaga kaminų montavimui tiek ekologijos, tiek ir saugumo atžvilgiu. Tokie kaminai gali būti statomi tik iš pigumo, kuris prie gero nepriveda (žiūr. nuotr.). Asbocementiniai vamzdžiai yra degūs ir kenksmingi sveikatai. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, kaip ir šiferis, asbocementiniai vamzdžiai yra uždrausta statybinė medžiaga, todėl apie juos ir nekalbėsiu. |
 |
Dūmų ištraukimo ventiliatorius
Jeigu kaminą įrengti įmanoma, tik dėl tam tikrų priežasčių (nepakankamas aukštis, skersmuo, posūkiai kamine ir kita) nėra traukos, trauką galima pagerinti dirbtinai, tam panaudojus elektrinį dūmų ištraukimo ventiliatorių. Dūmų ištraukimo ventiliatorius montuojamas ant kamino viršutinės dalies (galvutės), o valdomas iš patalpos, kur sumontuotas kūrenamas įrenginys.
Stoginis dūmų ištraukimo ventiliatorius skirtas pašalinti dujas (dūmus) išsiskyrusiais deginant kurą kūrenamame įrenginyje.
„Grybo“ formos stoginis dūmų ištraukimo ventiliatorius montuojamas ant kamino viršutinės dalies.
Leistina darbinė nuolatinio veikimo temperatūra: -25* С +200* С. Dūmų ištraukimo ventiliatorius 2 valandas gali veikti esant pradinei darbinei temperatūrai + 400* С.
Stoginį dūmų ištraukimo ventiliatorių galima
naudoti ir kaip paprastą ventiliatorių, kada židinys neveikia.
Ventiliatoriaus korpusas pagamintas iš specialaus plieno. Ventiliatorius turi apsaugines groteles, apsaugančias sparnuotę nuo paukščių. Metalinis rėmas padengtas antikoroziniais dažais. Dažų sudėtyje yra epoksidinės dervos, kas suteikia jiems ilgaamžiškumą ir apsaugo nuo nepageidaujamų atmosferos veiksnių.
Dūmų ištraukimo ventiliatorius greitai ir lengvai montuojamas ant bet kokio kamino ar stogo paviršiaus. Daugiau informacijos >>>>>
  |
Kamine dūmas kildamas aukštyn sukasi ratu kaip kulka taip padidindamas greitį. Stačiakampio kamino kampuose gali susidaryti pašaliniai sūkuriai, kurie „stabdo“ trauką kamine (žiūr. pav.). |
Skaičiai pateikiami mm
Daugiausia diskusijų sukelianti vieta. Kaip matome brėžinyje kamino aukštis turi būti ne mažiau 500 mm virš stogo kraigo, jeigu kaminas nuo kraigo nutolęs iki 1,5 m. Pačiame kraigo centre kaminas gali būti ir 700 mm virš stogo. Šie aukščiai netaikytini horizontaliems stogams.
Tuo atveju, kada kaminas nuo kraigo nutolęs daugiau negu 1,5 m, kamino aukštis gali mažėti 10*. Norėčiau priminti, kad ne tik kamino aukštis įtakoja kamino trauką. Tai priklauso dar ir nuo kamino vidinio įdėklo diametro, sienelių storio, glotnumo, apšiltinimo sluoksnio, kamino padėties pastate (kaminas gali būti namo išorinėje sienoje), vietovės (ant kalno, dauboje, aplink aukšti medžiai), formos (kvadratas, stačiakampis, ovalus, apvalus), kūrenamo įrenginio prijungimo būdo (prancūziškas – tiesiai virš židinio), posūkių kamine ir t.t.
Apart kamino aukščio, labai svarbus veiksnys yra dūmų greitis kamine. Jis dažniausiai būna apie 5 m per sekundę.
Per didėlė trauka kamine (per aukštas kaminas, didelis vidinis diametras, namas stovi aukštoje, vėjuotoje vietovėje) gali taip pat nuliūdinti vartotoją. Nors jūsų židinys ir turi reguliuojamą sklendę, reguliuojamą peleninės oro padavimą, bet tai gali nepadėti, ir malkos jūsų židinyje nerusens, o greitai sudegs. Todėl protingi žmonės išrado traukos stabilizatorių – reguliatorių. Traukos reguliatorius nėra naujas reiškinys, tik Lietuvoje jis yra arba nenaudojamas, arba labai retai naudojamas. Prisipažinsiu, kad ir mūsų įmonė neturi tokios patirties L. Prancūzų firma „SUPRA“ gamina traukos reguliatorius, ir rekomenduoja juos montuoti į visus jų židinius. Traukos reguliatorius montuojasi tiesiai ant židinio ugniakuro. Esant per didelei traukai, atsidaro sklendė, tada oras iš patalpos susimaišo su karštais dūmais. Traukos reguliatorių užtenka vienąkart atreguliuoti ir toliau jau jis veikia automatiškai.
Šiuolaikiniai namai statomi labai hermetiški ir vis opesnė problema tampa šviežio oro padavimas židiniams. Anksčiau net architektai numatydavo toki dalyką, kaip pašalinio oro kiekis per nesandarias namo konstrukcijas. Dabar nesandarių vietų namo konstrukcijose nebeliko, todėl užsisakant naujus sandarius langus, juos siūlyčiau užsisakyti su mikroventiliaciją.
Reikia visada turėti omenį tai, kad kiek šviežio oro iš patalpos sunaudos jūsų kūrenamas įrenginys, tiek jo turi ir „pritekėti“. Prastai traukia židinys? Praverkite langą, atidarykite duris, išjunkite oro kondicionierių... Tai dažniausiai padeda. Šviežio oro pritekėjimas ypač svarbus atviriems židiniams, nes jie sunaudoja kelis kartus daugiau deguonies, nei židiniai su ugniakurais. Žiemą įkuriant tokį židinį, nors ir nemalonu, šalta, bet teks praverti langą. Esant priverstinei ventiliacijai, židinio įkūrimui, ją taip pat rekomenduočiau tuokart išjungti. Tik žiema išryškins jūsų židinio privalumus bei trukumus :).
Kada hermetiškai uždaryti langai bei durys dūmas gali sugrįžti per ventiliacinę šachtą arba net per tą patį kaminą, nes kaip jau minėjau, židinys, ar kitas kūrenamas įrenginys negali normaliai „veikti“ be deguonies.
Iš židinio galite sulaukti dūmų per ventiliacines šachtas, jeigu jos yra aukščiau, negu kaminas. Taip pat nėra retas atvejis, kada dūmų sulaukiama, kai tiek ventiliacines šachtos, tiek ir kaminas yra viename lygyje, bei apskardinti po bendru stogeliu. Klientams siūlau tokius kaminus prasiilginti NP įdėklo 20 - 25cm detale. Įdėklai į kaminus jau montuojant yra paliekami aukštesni, nei pats kaminas.
Optimaliai dirbantis kūrenamas įrenginys kondensato gali ir neišskirti. Tam, kad nebūtų kondensato svarbu yra keletas veiksnių, t.y. kamino sienelių storis, termoizoliacija, bei išmetamų dujų (dūmų) temperatūros santykis.
Jeigu išmetamų dujų temperatūra iš kūrenamo įrenginio „išeitų“ 120 -140*C, o iš kamino 100 – 110*C tai kondensatas kamine nesusidarytų. Esant žemesniam temperatūrų santykiui ant kamino vidinių sienelių atsiras taip vadinamas rasos taškas, kuris ypač pavojingas plytiniams kaminams be įdėklo. Ilgainiui, tokios kamino sienelės permirksta ir derva „išlipa“ per viršų. Kondensatas mažina trauką kamine, atsiranda nemalonus dervų kvapas. Kamine atsiranda kondensatas, kada išmetamų dujų (dūmų) temperatūra būna 44 – 61*C.
Jeigu temperatūra kamine siekia 40- 50*C, tai ant kamino sienelių nusėda vandens lašeliai, atsiradę džiūstant drėgnai malkai. Anksčiau, kai visi katilus kūrendavo akmens anglimi, niekas neturėjo problemų dėl kondensato :). Kondensato kiekis priklauso nuo kuro, t.y. nuo išmetamų dujų temperatūros.
Kaip išmatuoti išmetamų dujų temperatūrą? Pateiksiu keletą liaudiškų patarimų:
Paimkime sausą medžio skiedrą – balaną ir įdedame ją ties sklende už kūrenamo įrenginio. Po „gero“ pusvalandžio t.y. po 30 – 40 min ją išimkime ir žiūrime:
• jeigu medžio skiedra nepakeitė spalvos, vadinasi dūmų temperatūra apie 150*C,
• jeigu skiedra pagelto (kaip baltos, forminės :) duonos pluta), temperatūra apie 200*C,
• jeigu parudavo (kaip juodos duonos pluta), temperatūra virš 250*C,
• pajuodavusi skiedra, reiškia, kad temperatūra virš 300*C,
• o suanglėjusi (kaip uošvės blynai :) ), reiškia kad temperatūra gali siekti apie 400*C.
Taigi, jūsų kūrenamas įrenginys veiks optimaliai, kada dūmų temperatūra ties sklende bus apie +250*C.
Įtrūkimai kamine, per kuriuos į kaminą patenka šaltas oras, atšaldo išmetamų dujų temperatūrą, kas sudaro sąlygas kondensato atsiradimui. Nelygios vidinės kamino sienelės, posūkiai kamine stabdo dūmų greitį, tokiu atveju išmetamos dujos gali atšalt iš viršausi dar kamino „kelyje“. Kuo glotnesnės kamino sienelės, tuo geresnė trauka ir mažesnė kondensato tikimybė.
Kondensato atsiradimui svarbus ir kamino sienelių storis. Storos kamino sienelės ilgai šyla, tačiau ilgiau išlaiko temperatūrą. Plonos sienelės atvirkščiai.
Didelę įtaką kondensato atsiradimui kamine turi lauko temperatūra. Vasaros sezono metu kondensato tikimybė sumažėja, kadangi įkaitintos kamino sienelės ilgai neatvėsta, jų nereikia ilgai įšildyti. Žiemą – kada lauko temperatūra minusinė, kamino sienelės įšąla, o kaitinant jas dūmais iš vidaus susidaro kondensatas, todėl virš stogo esančią kamino dalį montuojant įdėklą vertėtų apšiltinti mineraline vata.
Klaidingai yra manoma, kad geriau jungti pvz. krosnelę prie didesnio diametro dūmtraukio. Tokiu atveju, jūsų kūrenamas įrenginys dirbs nepakankamai efektyviai, kadangi dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelių įšilimui.
Bus daugiau...
© UAB Židinių meistrai, 2002-2024. Be įmonės sutikimo naudoti informaciją esančią puslapyje DRAUDŽIAMA.
El. parduotuvės kontaktinė informacija: +370 612 30071 el.p. ruta@zidiniumeistrai.lt
Atsakomybės ribojimas ir privatumo politika
Prekių siuntimo taisyklės
Sekite mus 