13.2.2011
Blogai traukia – kviesk kaminkrėtį
Daiva Valevičienė, „Meisteris ir Margarita“
Jei lauke šalta, malkos sausos, o anksčiau puikiai traukęs kaminas kažko spyriojasi, dūmai eina ne į lauką, bet pučiami vidun, laikas sunerimti ir dairytis kaminkrėčio. Ypač skubiai tą reikėtų daryti, jei kaminas profilaktiškai nevalomas.
Kaminams valyti šildymo įrangos salonuose parduodami specialūs šepečiai. Prie jų viršutinės dalies tvirtinamas lynas arba virvė, prie kitos – svoris. Tokie šepečiai, kaip ir kaminai, yra įvairių formų (kvadratiniai, apvalūs). Tačiau pačiam išvalyti kaminą ne taip paprasta, ypač jei namas aukštas. Reikia turėti įrangos saugiai vaikščioti stogu taip, kad nei jam pakenktum, nei pats paslydęs žemėn šleptelėtum.
„Neseniai Kretingoje stogas sulūžo, šeimininkas nuo jo nuvirto, o kaminas taip ir liko neišvalytas. Tokių atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje, tačiau žmonėms tenka rizikuoti, nes rasti patikimą kaminkrėtį kartais sunkiau, nei pačiam tą darbą atlikti“, – sako kaminus visoje Lietuvoje prižiūrinčios įmonės „Tantalus“ įkūrėjas Egidijus Kurlianskas, kurį drąsiai galima pavadinti krosnininkų dinastijos tęsėju.
Egidijui tėra 27-eri, jis studijuoja komercijos vadybą, o savo įkurtai įmonei ne tik vadovauja, bet ir nevengia kolegoms patalkinti.
„Dirbau pameistriu mūrijant krosnis, tuomet ir pamačiau nišą nuosavam verslui. Tačiau su ta sritimi buvo susijęs jau mano prosenelis Kazimieras Šimaitis. Vokietijoje ir Austrijoje kaip karo belaisvis jis praleido trejus metus, ten perprato vokiško tipo krosnių statybos amatą ir perėmė šimtmečius Vakarų Europoje kauptą kaminkrėčių bei krosnininkų patirtį. Grįžęs į Lietuvą, statė krosnis, kurios šilumą išlaikydavo iki trijų parų – tai buvo naujovė. Tokių krosnių yra išlikę Pasvalio rajone ir Klaipėdos senamiestyje. Gal todėl man pasirodė patraukli idėja sumažinti gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių ir nevalytų dūmtraukių, prisidėti prie saugesnės ir švaresnės Lietuvos kūrimo“, – dėsto vaikinas.
Prieš kelerius metus jis gavo kvietimą dalyvauti tarptautinėje kaminkrėčių šventėje Italijoje, į kurią pernai pagaliau nuvyko su visa asociacijos komanda.
Šiaurės Italijoje, Alpėse Vigezzo slėnyje, surengtoje 28-ojoje kasmetinėje kaminkrėčių šventėje tarp 27 šalių atstovų pirmą kartą dalyvavo Lietuvos nacionalinė židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos „Florianus“ narių delegacija. Jai, šventės naujokei ir vienintelei Rytų bloko šalių atstovei, tiek organizatoriai, tiek Italijos žiniasklaida, tiek kitų šalių delegacijos parodė šiltą, išskirtinį dėmesį.
Šventėje dalyvavo apie 800 kaminkrėčių iš Italijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Anglijos, Škotijos, JAV, Suomijos.
Didžiausias paradas vyko Santa Maria Magiorės miestelyje, kur visi dalyviai juodomis kaminkrėčių uniformomis, „apsiginklavę“ senoviškais darbo įrankiais, kai kurie jų išliko nepakitę per šimtmečius ir naudojami iki šiol, ėjo siauromis, vingiuotomis kalnų miestelio gatvėmis, apgultomis žmonių, stebinčių eiseną. Kaminkrėčiai dalijo vaikams saldainius, sagas, įvairius suvenyrus, tepliojo veidus anglimi. Žmonės mielai leidosi tepliojami, nes tikima, jog tai atneša laimę.
Jau XIV a. Vigezzo slėnio gyventojai keliaudavo po Europą valydami kaminus. Ši profesija slėnyje buvo tokia populiari, kad XVI a. sudarytame žemėlapyje jis pavadintas „Kaminkrėčių slėniu“. Liūdna šioje istorijoje tai, kad šimtai 6–7 metų vaikų iš vargingų šeimų būdavo „išnuomojami“ meistrui sezonui nuo rugsėjo iki balandžio mėn. Atrinkdavo pačius liesiausius, smulkiausius berniukus, kad tilptų į kaminą. Mažųjų kaminkrėčių gyvenimas buvo pilnas sunkumų, kančių, bado, šalčio. Daug jų žūdavo užstrigę kaminuose, apsinuodiję smalkėmis.
Nacionalinė židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacija „Florianus“ Lietuvoje gyvuoja jau trečius metus ir vienija net 18 įmonių. Jos įkūrėjai trys draugai: Rimas Jatkauskas, Vytautas Keršys ir Virginijus Kubilius, atsakingai ruošėsi pirmajam istoriniam lietuvių pasirodymui pasaulinėje kaminkrėčių šventėje.
Patyrinėję senuosius šalies archyvus, sukūrė Lietuvos kaminkrėčius vienijančią šventinę aprangą. Juodus švarkus su odiniais įsiuvais juosė stambūs odiniai diržai, susegti Gedimino stulpus vaizduojančiomis sagtimis. Saulėje žibėjo Vyčiu ženklintos sagos, o juodas kepures puošė geltonos, žalios ir raudonos spalvos juostelės.
Tačiau šventės vyksta retai, o kasdienis kaminkrėčių darbas yra ne toks estetiškas, malonus ir lengvas. Nors senuosius įrankius papildė filmavimo kameros, kuriomis galima aptikti kamino viduje atsiradusius įtrūkimus, ropštis ant stogų pučiant žvarbiam vėjui vis tiek tenka. Taip jau yra, kad kaminų švara vasarą rūpinasi anaiptol ne visi.
„Kiek kaminkrėčių iš viso yra Lietuvoje, negalėčiau pasakyti. Daugelis nelaiko vieni kitų kolegomis, o vertina kaip konkurentus. Mes važiuojame bet kur, kur tik esame kviečiami, net dėl vieno kamino, jei kviečiantieji apmoka už kurą. Tačiau stengiamės paraginti užsakovus susitarti su kaimynais ir tuomet visiems kaminų valymas atsieina pigiau. Šiaip išvalyti kaminą kainuoja 150–200 Lt, tačiau jei vienoje gyvenvietėje jų valome daug, imame kone perpus pigiau. Brangiau kainuoja tais atvejais, kai išvalyti mechaninėmis priemonėmis nebeįmanoma ir reikia naudoti specialius brangius chemikalus“, – pasakoja Egidijus Kurlianskas.
Anot pašnekovo, taupumas įrengiant kaminus ar jų įdėklus dažnai kainuoja brangiai. Ne taip jau retai žmonės prašo kaminkrėčių išmontuoti įdėklą, nors jis įdėtas vos prieš kelis metus. Tai kainuoja daugiau negu sumontavimas, nes darbas gan sudėtingas. Paskui žmogus perka naują įdėklą ir moka už jo montavimą.
„Gaila, kad Lietuvoje dabar neturime bendros kaminkrėčių mokymo ir vertinimo sistemos. Todėl nėra kaip sužinoti, kokio lygio kaminkrėtį samdaisi. Gali pataikyti gerą, o gali tokį, kad jau geriau pačiam ant stogo kartą per du mėnesius užlipti. Taip dažnai valant ir dar profilaktiškai naudojant specialius miltelius, dedamus į kūrenamą ugnį, kaminas bus gana tvarkingas.
Anksčiau kaminkrėčius turėjo gaisrininkų padaliniai, ten organizuodavo mokymus, todėl kai kur, kur buvo parengti jaunesni žmonės, dar yra kvalifikuotų specialistų. Senieji meistrai, šiam amatui atidavę dešimtmečius, dabar dirba jau retai, o ir šiuolaikiniai kaminai turi savo ypatumų“, – sako įmonės „Tantalus“ įkūrėjas Egidijus Kurlianskas, savo kaminkrėtišką pradžiamokslį pradėjęs būtent su trijų dešimtmečių patirtį turinčiu meistru.
„Stebuklingieji“ milteliai
Be kaminkrėčio išsiversti nepavyks, tačiau kviesti jį teks rečiau ar mokėti mažiau, jei kamine prisikaups ne tiek daug suodžių ar juos atkrapštyti nuo kamino sienelių bus lengviau.
Šildymo įranga, kaminų įdėklais prekiaujanti, dūmtraukius gaminanti bendrovė „Vilpra“ siūlo suodžių sudeginimo katalizatorių „Sadpal“. Jį galima naudoti kūrenant malkomis, pjuvenomis, anglimis, durpėmis. Ši miltelių pavidalo medžiaga išdegina ant kamino vidinių sienų ir dūmtraukyje susikaupusias dervas, suodžius, gerina degimo procesą, sumažina sieros ir azoto junginių išsiskyrimą į atmosferą, stabdo koroziją. Milteliai užberiami ant degančių malkų prieš dūmtraukio valymą, o vėliau kas antrą dieną beriami ant degančių malkų. Tai gera profilaktinė priemonė, kaminas reguliariai ją naudojant suodžiais užsiteršia daug lėčiau, užtikrinamas jo įdėklo ilgaamžiškumas.
Prekybos tinkluose galima įsigyti ir kitų tos pačios paskirties miltelių. Pavyzdžiui, miltelių „Hansa“ įmetama į židinį ar krosnį kaskart prieš ją užkuriant, o po 10 kartų jų pakanka įmesti tik kas 4–5 kūrenimą. Per šildymo sezoną reikia sunaudoti iki 3 kg „stebuklingųjų“ miltelių.
Ar tai apsimoka, nesunku apskaičiuoti įvertinus miltelių ir kaminkrėčio paslaugų kainą, tik reikia atkreipti dėmesį, kad ji labai skiriasi, nelygu miltelių pakuotė.
Jei kiekviena porcija supakuota paketėlyje, kurį telieka įmesti į ugnį, teks mokėti kur kas daugiau nei už tuos pačius miltelius kibirėlyje. Patys semdami ir kiekvieną porciją įvyniodami kad ir į popierinę servetėlę, tikrai sutaupysite.
Koks miltelių efektas, galės palyginti tik kaminkrėtys ar šeimininkas, pats valantis savo namų kaminą. Žvelgiant į ugnį, kurios liepsnos liežuviai nuo miltelių nusidažo žaliai ar mėlynai, bent psichologiškai ramiau – akivaizdus rūpestis kaminu.
Liaudiškos gudrybės
• Suodžių kamine ar židinyje bus mažiau, kartkartėmis kūrensite drebulinėmis malkomis.
• Liaudies patirtis mini ir kitus būdus: sumetus į krosnį bulvių lupenas, joms degant išsiskiriantis krakmolas neleidžia suodžiams prilipti prie kamino.
• Kaimuose kaminus kartais mėginama išvalyti benzinu ar kitu degiu skysčiu. Esą ugnis išdegins suodžius. Tačiau tai labai pavojinga, gali kilti gaisras, o nuo itin aukštos temperatūros sutrūkti kaminas. Jei yra įdėklas, jis gali susiraityti ar prakiurti.
• Jei stogo danga neleidžia užlipti išvalyti kamino, reikėtų palėpėje turėti kamino pravalą – dureles, pro kurias bus galima jį išvalyti. Suodžiai ir dervos kaupiasi 5–7 metrų aukštyje, todėl durelės turėtų būti aukščiau.
• Greičiau suodžiais ir dervomis užteršiami stačiakampiai kaminai – suodžiai pirmiausia kaupiasi kampuose.
Kodėl kaminkrėtys neša laimę?
Ar įsivaizduojate, kiek pasaulyje yra kaminų? To tikrai niekas nesuskaičiavo ir nesuskaičiuos. Be kamino neveikia joks, išskyrus elektrinį, šildymo prietaisas. Tad ir kaminkrėčių visais laikais turėdavo būti daug, nes be jų pagalbos kaminai galėjo tiesiog užsiliepsnoti ir sukelti gaisrą. Ar seniai kaminkrėčiai pradėjo važinėti nuosavais automobiliais? Štai nuo tada ir atrodo, kad kaminkrėčiai išnyko...
Anksčiau jie tiesiog vaikščiojo gatvėmis pėsti ar keliaudavo visuomeniniu transportu. Įsivaizduokite jame suodiną bendrakeleivį (jei nesate mėginę nusivalyti suodžių, nežinote, kaip sunku nusiprausti iki baltumo), „apsiginklavusį“ metaliniu šepečiu ir kopėtėlėmis. Profesija reikalinga, jos atstovai gerbiami ir laukiami, tačiau atrodo bauginamai.
Paskelbti kaminkrėtį laimės nešėju buvo geniali išeitis. Prisilietimas prie suodino drabužio ar tokios pat rankos paspaudimas jau vertė ne raukytis, bet šypsotis. Legendos ir papročiai beveik visuomet turi gana paprastą ir praktišką paaiškinimą.
Yra ir kur kas romantiškesnių legendų. Vienoje jų pasakojama, jog kartą karalių Jurgį III vežusios karietos arkliai pasibaidė ir jis būtų žuvęs, jei ne pro šalį ėjęs kaminkrėtys. Šis sugriebė už pakinktų ir suvaldė arklius. Kai karalius atsipeikėjo nuo išgąsčio, jo išgelbėtojas buvo jau nuėjęs. Dėkingas karalius išleido nurodymą gerbti ir mylėti visus kaminkrėčius. Nuo to laiko ir manoma, jog kaminkrėtys – laimės simbolis, o kai kuriose šalyse kaminkrėčių figūrėlės yra tradicinė Kalėdų dovana.
Kaminkrėčio darbas gausiai apipintas legendomis. Štai pasakojama, kad 1612 m. seno italų kaminkrėčio globojamas berniukas valė vieną iš daugelio Prancūzijos karališkųjų namų kaminų. Mažasis kaminkrėtys būdamas kamine išgirdo, kad ketinama nužudyti karalių. Nuklausęs visą pokalbį, jis papasakojo savo šeimininkui, o šis pranešė karaliui.
Sąmokslininkai buvo išaiškinti ir nubausti, karaliaus gyvybė išgelbėta, o kaminkrėčiams gausiai atsidėkota. Karalius visiems Vigezzo slėnio kaminkrėčiams suteikė visišką laisvę prekiauti Prancūzijos žemėje. Kaminkrėčiai puikiai sugebėjo pasinaudoti šia karaliaus suteikta galimybe praturtėti, tai rodo iki šių dienų išlikusios įspūdingo grožio vilos, išsibarsčiusios po visą Vigezzo slėnį.
Vilniuje kaminkrėčių cechas įkurtas 1837-ųjų gruodžio mėnesį. Kaminkrėčiai, pasitelkę į darbą įvairiausio dydžio šepečius, trosus ir nedidelius rankoje telpančius veidrodėlius, galėjo išvalyti bet kokį kaminą. Nuo seno manyta, kad su kaminkrėčiu geriau nesiderėti.
Šio amato meistrai žino triukų, galinčių pamokyti gobšų šeimininką. Taip kaminuose atsirasdavo švilpukais virtusių vamzdelių, skimbčiojančių raktų ryšulėlių ar „švarų“ kaminą rodančių veidrodėlių. Ir tik dar kartą atėjęs tas pats kaminkrėtys „išvaduodavo“ namus nuo nelabos dvasios. Kas paneigs, kad tai dar vienas būdas namo gyventojams atnešti laimę?
Straipsniai
Klijuojama apdaila |
Kamino valymas |
Smart Fan ventiliatorius |
Suomiški židiniai |
KOBOK modeliai |
KOBOK - židiniai, kurie šildo |
Izoliuoti kaminai |
Lauko židinys, picos krosnis, duonkepė |
Glamm Fire |
Parodoje Supernamai 2014 krosnininkai surengs neregėtą šou |
ASTRA granulinės krosnelės |
Deginti atliekas draudžiama! |
UAB Židinių meistrai - vieni stpriausių Lietuvoje 2012 - 2013 m |
Dūmų ventiliatorius |
Liepsnojantis tunelis išskirtiniam interjerui |
Pirties kaminas |
Tandyras - keramikinė krosnis, šašlykinė, lauko židinys... |
Vasara Lietuvoje - 2013 |
MCZ |
Raituzo namo statybos |
UAB Židinių meistrai - vieni stipriausių Lietuvoje |
Židinių ir dūmtraukių rinkos kuratoriai |
Ugniakurai šildantys vandenį |
Naujas veidas - naujos galimybės |
Kaip paruošti židinį dažymui |
Įdėklas į kaminą |
Kaip pasirinkti meistrą |
Akumuliacinės plokštės |
Išrinktas gražiausias židinys bei prizų laimėtojai |
Blogai traukia - kviesk kaminkrėtį |
Nesidžiaugia židiniu |
Prastas židinys - paties pirkėjo problema |
Kaip elgtis kilus gaisrui |
Spartherm - prestižiniai vokiški židiniai |
Granulinės krosnelės KALOR |
Kaip tinkamai pasirinkti kaminą |
GRENAISOL konstrukcinės-termoizoliacinės plokštės |
Apsauginiai stiklai |
Kaminas krosniai ir Kalėdų Seneliui |
Spalvos |
Akmenų horoskopas zodiako ženklams |
SCHIEDEL ISOKERN moduliniai lavos kaminai |
Ką reikia žinoti apie apdailą |
Schiedel montavimo instrukcija |